Andželinos paklodės

Ši knyga — jaudinantis ir atviras pasakojimas apie sėkmingai dirbančią, šeimą sukūrusią ir du vaikus auginančią keturiasdešimtmetę Juliją, jos kasdienybę, kurią sujaukia lemtinga tolimais prisiminimais virtusių ir vėl atgijusių svajonių galia, privertusi iš naujo pasirinkti gyvenimo kryptį ir būdą. Svajos ir tikrovė, drąsa ir klampi rutina pinasi it raštai tetos siuvinėtose paklodėse, kviesdami kiekvieną iš naujo įvertinti, kieno gyvenimą gyvename... A atsidriau glbyje vyro, kurio prie keturis mnesius dar nepainojau; taiau kaitau glbyje vyro, kuris mane atgaivino, tikjo manim ir, nors man vis gyvenim trko pasitikjimo savimi, neabejojau, kad myljo mane toki, kokia esu, ger ir blog. Galvojau, kad mudu galim tapti iskirtine pora, nes mokame derintis prie kito, esame simylj, aistringi, lakios vaizduots, ingeids ir turim aib kit savybi. Maniau, kad t pai minut visk mesiau ir ieiiau su juo, nesvarbu, kur, taiau inodama, kad pagaliau atsiskleisiu kaip moteris ir kaip asmenyb. Ta galimyb man prilygo pasui, tiltui svajones ir trokimus...